Counter-Propaganda.com

Nacizmas – vėl atgimsta

2007 08 03

Adolfas Hitleris ir jo nacizmas taip visuotinai smerkiami, nes buvo nuoširdūs, neslėpė savo tikrųjų ketinimų ir pralaimėjo karą. Dabartiniai naciai postringauja apie laisvę ir demokratiją – jų nebaudžiamumo skatinamas, atgimsta ir nuoširdus nacizmas.

Žodžio nacizmas kilmė

Sąvoka nacizmas yra kilusi iš trumpos žodžio „nacionalsocialistas“ formos „nacis“, – taip buvo vadinami Hitlerio nacionalsocialistų partijos nariai.

Po Vokietijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare ir plačiai nuskambėjusio Niurnbergo proceso, kurio metu buvo teisiami pralaimėjusiųjų vadovai ir plačiai pagarsinti hitlerinio režimo padaryti nusikaltimai (beje, paliekant be bausmės skaitlingus nugalėtojų nusikaltimus prieš taikius nugalėtųjų civilius), žodis „nacizmas“ pradėtas vartoti ir bendrine prasme, įvardinti ypač žiauriam rasizmui ar nacionalizmui.

Kolegos! Kadangi
Skverbimasis, Fiureris, Reichas ir Rasė nemadingi, turime ginti
Laisvę ir Demokratiją,
Europą ir Vakarus!

Rusijoje ir Rytų Europoje panašų vaidmenį vaidina žodis „fašizmas“, nors pastarasis pagal kilmę yra sietinas su Musolinio Italija, ir jei ne pastarosios pralaimėjimas kartu su Vokietija, turbūt dabar skambėtų kaip emociškai neutralus specifinės valdymo formos apibūdinimas.

Hitleris nebuvo originalus

Oficialiajame diskurse Adolfas Hitleris ir jo režimo atributai paprastai pristatomi kaip didžiausio blogio simboliai, jo istorinė kulminacija. Tačiau pažvelgus į istoriją be išankstino nusistatymo, be ideologinių ir propagandinių apribojimų, gali pasirodyti, kad vienintelis tikrai išskirtinis Hitlerio režimo bruožas yra jo triuškinantis pralaimėjimas.

Juk genocidas buvo ko gero pagrindinė krikščionybės plitimo po pasaulį priemonė; ne tik Turkija, bet ir absoliuti dauguma didžiųjų valstybių gali „pasigirti“ turėjusios intensyvaus etninio valymo laikotarpius savo istorijoje – JAV demokratija buvo pastatyta ant šaltakraujiškai išskerstų indėnų kaulų, o anglai savo ruožtu „neutralizavo“ škotų naciją ne kitaip kaip išžudydami ar išmarindami badu daugumą kalniečių klanų. Pagaliau, juk beveik tuo pačiu metu, kai naciai persekiojo žydus, Tarybų Sąjungoje vyko panašaus masto žudynės!

Hitlerio režimas išsiskyrė savo nuoširdumu

Dabartiniai kariniai nusikaltėliai, atsakingi už masines skerdynes Vietname, Kambodžoje, Jugoslavijoje ar Irake, priremti prie sienos, visi kaip vienas tvirtina, kad jie nenorėjo žudyti, nežinojo apie tikrąjį žudynių mastą, kad šimtai tūkstančių civilių žuvo atsitiktinai, be blogos pačių žudikų valios. Tokius jų tvirtinimus nėra taip paprasta paneigti.

Dabartiniai užkariautojai iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos paprastai postringauja apie laisvę bei demokratiją ir tik retkarčiais prasitaria apie savo panieką neturtingoms bei nenuolankioms tautoms, gražiuoju savo naftos neatiduodantiems musulmonams bei savarankiškai mąstantiems stačiatikiams.

Tuo tarpu Adolfas Hitleris išsiskyrė savo sąžiningumu ir atvirumu – niekada neslėpė savo priešiškumo žydams, čigonams bei slavams ir savo ketinimų šiuos anksčiau ar vėliau išnaikinti. Būtent tai ir suteikė galimybę Antrojo Pasaulinio karo laimėtojams galutinai demonizuoti Vokietiją ir bet kokias vokiečių, kurių jie be galo bijojo, agresyvumo apraiškas.

Šiuolaikinis nacizmas grįžo prie krikščioniškų tradicijų

Dabartinis nacizmas vėl grįžo prie tradicinių krikščionybės metodų – netinkami žmonės žudomi prisidengiant kilniais tikslais ir gražiais žodžiais (JAV kariūnai išskerdė jau ne vieną nenuolankių Irako sunitų bendruomenę atseit „netyčia, taikydami į teroristus“). Todėl dabartines nacizmo apraiškas vėl yra nelengva demaskuoti ir tuo pačiu – joms priešintis, ir todėl XXI amžiuje nacizmas vėl tampa normaliu reiškiniu.

Kažkada Viduramžiais, skleisdami po pasaulį krikščionybę, katalikai išžudydavo praktškai visus, nenorėjusius nusižeminti prieš jų dievą ir jų šventikus, tačiau XX amžiuje Hitleriui nepavyko to pakartoti atvirai deklaruojant savo ketinimus.

Ir XXI šimtmečio naciai nesiryžta fiziškai sunaikinti ištisų tautų; dažniausiai apsiribojama jų suvarymu į koncentracijos stovyklas, kaip dėl gyvybinės erdvės (Lebensraum) kovoję izraeliečiai pasielgė su palestiniečiais. Todėl nacizmas sutinka ginkluotą pasipriešinimą, ir dalis pasipriešinimo judėjimų patys perima savo priešų taktiką, panašiai kaip po Antrojo Pasaulinio karo sionistai konsolidavosi ir patys perėmė daugelį Hitlerio metodų.

Nacizmas niekada nebuvo galutinai nugalėtas

Pats žodis nacizmas buvo paverstas blogio simboliu, tačiau daug kas iš to, kas vyko hitlerinėje Vokietijoje, iš esmės kartojasi vėl ir vėl. Jau Antrojo pasaulinio karo metu JAV su japonais buvo elgiamasi taip pat, kaip Vokietijoje su žydais ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje; dabar panašiai žiūrima į čečėnus Rusijoje, o į pakistaniečius ar šiaip musulmonus daugelyje JAV valstijų.

Pabėgėlių stovyklos, labai primenančios žydų getus, yra tapusios palestiniečių bei sudaniečių kasdienybe; o JAV „gestapo“ specialieji kalėjimai vis labiau primena Hitlerio koncentracijos stovyklas. Bet juk taip prasidėjo ir Holokaustas – žymusis „Galutinis sprendimas“ (sprendimas fiziškai sunaikinti žydus, davęs pradžią masinėms žudynems) buvo priimtas tik aštuntaisiais hitlerininkų valdymo metais.

Nuoširdus nacizmas vėl atgimsta skatinamas istorinės neteisybės suvokimo

Ilgą laiką Hitlerio ir jo režimo demonizavimas pilnai pateisino Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų lūkesčius. Vokiečiai buvo morališkai palaužti ir visą savo agresiją bei neapykantą nukreipė į pačius save. Kai kurie sionistai taip įsijautė į aukų vaidmenis, kad nepasitenkindami gausiomis reparacijomis leisdavo sau nesivaržydami tyčiotis ne tik iš pralaimėjusių, bet ir iš šiaip neužtikrintai besijaučiančių tautų (pavyzdžiui, lietuvių).

Tačiau įsigalint informacinei visuomenei, vis daugiau žmonių gali susipažinti ne tik su jiems įkyriai brukamomis ideologijomis ar JAV specialistų paruošta propaganda, bet ir su tuo, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Savarankiškai mąstantiems žmonėms nėra sunku palyginti Hitlerio režimo nusikaltimus su dabartinių nacių nusikaltimais.

Pasižiūrėjus iš šalies, dabartinis Izraelis ar ir pačios JAV iš esmės nedaug kuo besiskiria nuo Vokietijos tik Hitleriui atėjus į valdžią. Su jų kariūnais artimiau susipažinusiems musulmonams dėl to jau nebekyla jokių abejonių.

Ir visame pasaulyje vis daugiau žmonių keičia savo požiūrį į Hitlerio nacizmą. Dabar jau viso pasaulio stebimi amerikiečių žvėriškumai Vietname, Kambodžoje ir Irake, izraeliečių – Palestinoje, dar kartą parodo, kad Adolfas Hitleris ir jo šalininkai buvo teisiami ir pasmerkti iš tikrųjų tik todėl, kad buvo nuoširdūs ir pralaimėjo karą. Galbūt tai ir norėjo pabrėžti Britanijos princas, viešai demonstruodamas nacistinius simbolius.

Ypač skaudžią moralinę diskriminaciją patiria vokiečiai, kuriems vis dar priekaištaujama dėl tokių pačių nusikaltimų, už kuriuos niekas nesiruošia ne tik karti, bet netgi teisti Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių tautų atstovų.

Todėl Vokietijoje bei visoje Europoje nacionalsocializmas arba neonacizmas – nuoširdus nacizmas – vėl atgimsta ir be abejo stiprės ateityje kaip sena reakcija į naują istorinę neteisybę.

Nuoširdumas sukelia pasišlykštėjimą šiais laikais, skirtingai nuo veidmainiavimo. Argi ne?


Įveskite pirmąjį ir trečiąjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Patriotizmas – tai tavo įsitikinimas, kad ši šalis yra viršesnė už visas kitas šalis, nes tu joje gimei.

Bernardas Šou

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2018