Counter-Propaganda.com

Dar vienas kreipimasis į Europos žmogaus teisių teismą

2014 07 07

Paskutinė mano skundo EŽTT dėl lietuvių diskriminavimo Lietuvoje versija.

Tuoj bus du metai, kai bandau sustabdyti begėdišką lietuvių diskriminavimą taip vadinamoje „Lietuvos Respublikoje“. Be jokių pasekmių. Tokiose bylose paprastai EŽTT tampa paskutine instancija, bet aš didelių vilčių nededu. Jų akyse mes – TIK kažkokie lietuviai.

Skundas Europos žmogaus teisių teismui

Pagrindiniai faktai

Visų pirma, ši mano paraiška susideda iš dvejų. 2013 m. gruodį aš tą pačią dieną pasiunčiau į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) 2 paraiškas, ir jos buvo Teisme sujungtos į vieną bylą prieš priimant sprendimą jų nepriimti – kadangi nebuvau panaudojęs visų Lietuvoje prieinamų teisinės gynybos priemonių. Nors šį kartą nusprendžiau pats sujungti paraiškas – kadangi jos abi susijusios su prieš mane vesta baudžiamąja byla – Lietuvoje aš buvau padavęs 2 ieškinius Lietuvos Respublikai (LR); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2 galutinius sprendimus.

2011 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos (LR) policija oficialiai pripažino Lietuvos policijos kapelioną Aušvydą Belicką nukentėjusiuoju nuo nusikalstamos veikos. Eksplicitiškai pabrėžęs policijos tyrėjui savo aukštą laipsnį LR policijoje (žr. 1 priedą), Belickas gavo privilegijuotą nukentėjusiojo nuo nusikaltimo statusą kaip nukentėjęs nuo Katalikų bažnyčią keikusių interneto komentarų.

2012 m. liepos 18 d. policijoje buvau informuotas, kad tapau įtariamuoju prieš mane iškeltoje baudžiamojoje byloje – buvau įtariamas, kad 2011 m. gegužės 23 d. anonimiškai parašiau interneto komentarą, kuriame vadinamieji Katalikų bažnyčios hierarchai buvo kaltinami besaikiu godumu, ir tuo įvykdžiau nusikaltimą, už kurį pagal LR Baudžiamojo kodekso 170.2 straipsnį gali būti baudžiama be kita ko laisvės atėmimu iki 2 metų. Policija buvo išsiaiškinusi, kad komentaras buvo išsiųstas iš mano motinos vardu registruotos interneto prieigos.

Pirmas mano ieškinys

Įteikusi man pranešimą apie įtarimą (žr. 2 priedą), policijos tyrėja Liudmila Burdienė pareiškė, (maždaug) kad aš jau didelis ir pats galiu susitvarkyti su advokatu; pasirašiau keletą popierių (greičiausiai, kad tam kartui atsisakau advokato, kad moku lietuvių kalbą, galbūt dar ką nors, tiksliai neprisimenu).

Sutikau liudyti tardytojai, tačiau taip ir neprisiminiau, ar parašiau tą komentarą. (Tai buvo daugiau, kaip prieš metus, o aš rašydavau daug interneto komentarų.) Tada policininkė davė man pasirašyti apklausos protokolą. Be kita ko, man buvo pasiūlyta prisipažinti padarius „NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ“, kurios padarymu buvau įtariamas.

Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (Konvencijos) 6.2 straipsnį, aš turiu teisę į nekaltumo prezumpciją visose teisinėse procedūrose. Be kita ko, interneto komentare (žr. 2 priedą) buvo piktinamasi Lietuvos katalikų bažnyčios „hierarchais“ (popiežiaus skiriamais aukščiausiais valdininkais), kai tuo metu 170.2 LR baudžiamojo kodekso straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tiktai už neapykantos kurstymą tam tikroms pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Mano nuomone, šalyje, kurioje uždrausta Komunistų partija, o aukšti pareigūnai dažnai tyčiojasi iš iš rusų, homoseksualų, čigonų ir pan., šis strapsnis skamba absoliučiai idiotiškai. Bet kokiu atveju, šis straipsnis neturi nieko bendro su Katalikų bažnyčios „hierarchais“, ir todėl kompetetingas teisėjas neturėjo jo kvalifikuoti „baudžiamąja veika“.

Tačiau policija ne tik galutinai nusprendė (faktiškai Lietuvoje jie taip elgiasi visą laiką), kad man inkriminuoto interneto komentaro paskelbimas buvo nusikalstama veika, bet faktiškai netgi pasiūlė man formaliai prisipažinti, kad aš padariau NUSIKALTIMĄ (nusikalstamą veiką).

Aš buvau priblokštaastokio stulbinančio policijos įžūlumo ir tiktai parašiau, kad neprisimenu parašęs tokį interneto komentarą. (žr. 3 priedą)

Aš jaučiausi šlykščiai pažemintas tokiu nederamu policijos elgesiu ir nusprendžiau sukurti teisinį precedentą, kuris priverstų LR vyriausybę nutraukti tai, pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir nustoti tyčiotis iš kitų žmonių.

Taigi 2012 m. rugsėjo 19 d. aš pateikiau 1 lito ieškinį (1 euras ~ 3,45 lito) Lietuvos valstybei. Praėjo daugiau, kaip pusmetis iki pirmo teismo posėdžio ir visi metai, ko išnaudojau visas teisinės gynybos priemonės LR.

Antras mano ieškinys

Kita apklausa atrodė kaip paprastas formalumas; tada policija pradėjo kviesti apklausoms mano artimuosius. Turėjau pristatyti į policijos nuovadą savo 83 metų amžiaus motiną – visa tai tapo pažeminimu visai mano šeimai. Į mano klausimą, kiek gali tęstis jų „tyrimas“, policininkė atsakė: „kol baigsis senatis,“ – kas reiškė dar daugiau, nei metus. Tada nusprendžiau rimtai užsiimti tais reikalais ir viską užbaigti kiek galima greičiau.

Pradžiai perskaičiau LR baudžiamojo proceso kodeksą ir buvau tiesiog priblokštas – jis REIKALAUJA, kad gynėjas dalyvautų apklausiant kiekvieną lietuvių kalbos nemokantį įtariamąjį (51.3 straipsnis), ir todėl, pagal Valstybės garantuojamos teisinės paramos įstatymo 12.1 straipsnį, valstybės apmokamas gynėjas turi būti suteikiamas kiekvienam nekalbančiajam lietuviškai. Faktiškai tai reiškia, kad nemokamas advokatas turi būti suteiktas kiekvienam, kuris PAREIŠKIA, kad nemoka lietuvių kalbos – praktiškai taip gali pasielgti kiekvienas nemokamą gynėją pageidaujantis gauti nelietuvis.

Tada prisiminiau Konvenciją bei daugelį kitų LR teisės aktų ir nusprendžiau, kad jei viena iš pagrindinių žmogaus teisių (garantuojamų be kita ko ir Konvencijos 6.3 straipsnyje) gali naudotis lietuviškai nekalbantys žmonės (praktiškai visi nelietuviai), tai tokia pat teisė priklauso ir man, nors esu lietuvis ir moku lietuvių kalbą. 2012 m. lapkričio 5 d. padaviau pareiškimą prokurorei Audronei Nastulevičienei, prašydamas suteikti man nemokamą gynėją, kadangi tiek Konvencija, tiek Konstitucija garantuoja man teisę į gynėją ir nediskriminavimą dėl mano kalbos bei tautybės. Kartu padaviau ir prašymą susipažinti su prieš mane iškeltos bylos medžiaga.

Abu mano prašymai buvo kategoriškai atmesti (žr. 10 priedą), tas pats likimas ištiko ir visas mano apeliacijas (žr. priedus 11 ir 12) išskyrus paskutinę. Vilniaus apygardos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, kadangi policija tuo metu nutraukė bylą „nesurinkus pakankamai duomenų“. (žr priedą 13)

Vis dėlto tuo metu man jau buvo padaryta rimta žala. Policija beveik pusę metų vykdė prieš mane absurdišką ir žeminantį tyrimą – neabejoju kad ji nebūtų išdrįsusi netgi pradėti tokios bylos, jei nuo pat pradžių būtų turėjusi suteikti man nemokamą advokatą – kaip ir nemokantiesiems lietuvių kalbos. Praradau daug savo brangaus laiko bendraudamas su policija ir rašydamas nesuskaičiuojamus prašymus bei apeliacijas įvairiems prokurorams ir teismams.

Tačiau visų svarbiausia tai, kad abu mano prašymus atmetę prokurorai: Tomas Uldukis ir Arūnas Žemrieta, bei teisėjas Petras Karvelis praktiškai pareiškė, jog neturiu teisės į valstybės apmokamą gynėją visų pirma todėl, kad be kita ko MOKU LIETUVIŲ KALBĄ. (žr priedus 10-12) Tai mane ypač pažemino, radikaliai pakeitė mano santykį su Lietuvos Respublika, jos prokuratūra, teismais ir dauguma kitų institucijų.

Be to, abu prokurorai ir teisėjas nurodė, kad galiu prašyti nemokamos teisinės pagalbos iš savivaldybės. Tai taip pat mane skaudžiai pažemino. Kaip sužinojau iš savivaldybės internetinės svetainės, galėjau gauti nemokamą teisinę paramą tik įrodęs, kad mano mėnesinės pajamos neviršija 102 eurų per mėnesį. Lietuvoje tokios sumos gali užtekti išlaikyti nebent vidutinio didumo šuniui; nurodymas, kad turiu tokią „teisę“, mane ypač pažemino ir įžeidė.

Tada nusprendžiau padaryti viską, kas mano jėgose, kad pakeisčiau dabartinę gėdingą padėtį ir nutraukčiau lietuvių bei lietuviškai kalbančiųjų diskriminavimą. Tačiau vadinamojoje Lietuvos Respublikoje mes, lietuviai, praktiškai esame beteisiai. Dauguma mūsų teisių egzistuoja tik ant popieriaus, sprendžiant pagal žiniaspaudą ir mano asmeninę patirtį, netgi šunys ir katės turi daugiau šansų apginti savo teises LR teismuose.

Todėl nusprendžiau sukurti teisinį precedentą Europos žmogaus teisių teisme. Kaip jau paaiškinau, prokurorų ir teisėjo padaryti mano svarbių teisių pažeidimai padarė man didelę žalą – nusprendžiau siekti kompensacijos. 2013 m. vasario 11 d. padaviau 1000 000 litų (apie 300 000 eurų) ieškinį Lietuvos Valstybei Vilniaus apylinkės teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas irgi mane diskriminavo

Aukščiausia teisminė instancija LR yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Kadangi 13 ir 14 Konvencijos straipsniai man garantuoja „teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose,“ ir nediskriminavimą jokiu pagrindu, aš kreipiausi į LAT su kasaciniais skundais dėl abiejų savo ieškinių. Aš pats parašiau šiuos skundus, kadangi neturiu lėšų advokatui pasamdyti.

LR civilinio proceso kodeksas suteikia teisę rašyti kasacinius skundus LAT tik teisininkams (asmenims su aukštuoju teisiniu išsilavinimu). Jei asmuo nėra teisininkas, skundą gali surašyti jo šeimos narys. Kitu atveu skundą turi surašyti advokatas.

Nesu teisininkas ir neturiu nei šeimos nario teisininko, nei pinigų advokatui pasamdyti. Tačiau Konvencija užtikrina, kad aš nebūsiu diskriminuojamas savo kilmės ar socialinės padėties pagrindu. Todėl aš pats surašiau kasacinius skundus ir pateikiau juos LAT. (žr. 8 ir 19 priedus) Pasistengiau, kad skundai tiksliai atittiktų Civilinio kodekso reikalavimus, paaiškinau, kodėl turėjau juos surašyti pats ir pasirėmiau 13 bei 14 Konvencijos straipsniais, kurie aiškiai įtvirtina mano teises „pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose“ ir nebūti diskriminuojamam, tačiau LAT bukai atsisakė priimti mano skundus vieninteliu pagrindu – kad neturiu aukštojo teisinio išsilavinimo.

Todėl jaučiu, kad ir LAT pažeidė mano teises, įtvirtintas 13 ir 14 Konvencijos straipsniuose.

Konvencijos ir/arba jos protokolų pažeidimai ir patvirtinantys argumentai

Konvencijos 6 ir 14 straipsniai buvo pažeisti, kai man nebuvo suteikta netgi GALIMYBĖ nedelsiant gauti nemokamą advokatą pirmajai apklausai (taip pat ir antrajai) nors visiems tvirtinusiems, kad nemoka lietuvių kalbos, gynėjo dalyvavimas buvo valstybės garantuojama BŪTINYBĖ.

Vėliau, atsisakydami suteikti man valstybės apmokamą gynėją (kuris priklausė lietuvių kalbos nemokantiems asmenims) todėl, kad moku lietuvių kalbą, ir įžūliai nurodydami mano teisę prašyti nemokamos teisinės pagalbos iš savivaldybės, prokurorai Tomas Uldukis ir Arūnas Žemrieta bei teisėjas Petras Karvelis pažeidė Konvencijos 3, 6, 13 ir 14 straipsnius.

6.3 straipsnio pažeidimo faktas akivaizdus. Aš negaliu sau leisti pasisamdyti advokato. Sprendžiant pagal oficialius tyrimus, tiktai viena iš keturių lietuvių šeimų gali apmokėti netikėtas 240 eurų dydžio išlaidas. Lietuviškoje žiniaspaudoje jau daug rašyta apie lietuvius, nuteistus kaip nusikaltėlius už visiškai nekaltus pajuokavimus apie lenkus, žydus ir pan., nors policija niekaip nereaguoja į pačias begėdiškiausias, dešimtmečiais besitęsiančias patyčias iš lietuvių ir tradicinio lietuviškojo tikėjimo. (žr. 21 priedą) Pagaliau LR Aukščiausiasis Teismas jau yra išteisinęs iš gėjų išsityčiojusią moterį. (2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas) Tai reiškia, kad faktinis teisės į gynėją atėmimas iš daugumos nepasiturinčiųjų lietuvių beveik neišvengiamai reiškią jų nuteisimą kaip nusikaltėlių už tokias „nusikalstamas veikas“, kokios laikomos nekaltais sąmojais kitose šalyse ir netgi pačioje LR – tik jei yra adresuotos lietuviams. Jei reikia, galiu pateikti įrodymų.

6.2 Konvencijos straipsnis buvo akivaizdžiai pažeistas iš anksto nusprendžiant, kad man inkriminuoto interneto komentaro pasiuntimas buvo nusikalstama veika ir siūlant man prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Mano nuomone, tai buvo ypatingai pasibjaurėtinas triukas. Jei aš būčiau parašęs tą komentarą ir nebūčiau įdėmiai įsiskaitęs į iš pirmo žvilgsnio eilinės frazės formuluotę, galėjau būti apmulkintas įtikinant mane prisipažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, nors komentaras netgi neskamba kaip nusikalstamas – kaip aš parodžiau praeitame skyriuje.

Dėl tų pačių priežasčių buvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis, nes tokia šlykštybė tikrai kvalifikuotina kaip „orumą žeminantis elgesys“. Tai dar labiau apsunkino ta aplinkybė, kad aš esu lietuvis ir todėl iš manęs atimta teisė į valstybės apmokamą advokatą.

Mano orumas buvo pažemintas tiesioginiais pareiškimais, kad mano gimtoji kalba atima iš manęs vieną pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublika begėdiškai pažemino mane paversdama antrarūšiu žmogumi vien tik todėl, kad gimiau lietuviu ir kalbu motinos kalba. Sunku sugalvoti kitą būdą mane taip skaudžiai pažeminti. Be to, nurodymai, kad galiu kreiptis į savivaldybę ir pamėginti įrodyti, kad mano pajamos neviršija 102 eurų, kurių vos užtktų išlaikyti naminiam gyvulėliui, mane irgi labai pažemino.

Pagaliau, nors aš tiesiogiai prašiau prokurorų ir teisėjo įgyvendinti mano Konvencijoje garantuojamas teises, jie į tai visiškai nereagavo. Vadinasi, buvo pažeistas ir 13 Konvencijos straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė netgi priimti mano kasacinius skundus tuo pagrindu, kad nesu teisininkas (žr. priedus 9 ir 20), tuo būdu dar 2 kartus pažeisdamas 13 straipsnį.

Daugybiniai 14 straipsnio pažeidimai mano nuomone irgi akivaizdūs. Mano pripažinimas, kad moku lietuivių kalbą, sąlygojo mano 6.3 straipsnyje įtvirtintos teisės buti ginamam teisininko suvaržymą. Aš buvau diskriminuojamas dėl savo kalbos ir, netiesiogiai – kadangi neleituviai visada gali apsimesti pakankamai gerai nemoką lietuvių kalbos – dėl savo tautybės. Kadangi negaliu sau leisti pasisamdyti advokato, buvau diskriminuojamas ir savo socialinės padėties pagrindu.

Vėlgi buvau diskriminuojamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl savo socialinės padėties ir kilmės, kadangi man nebuvo leista pasinaudoti savo teise „pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose“, įtvirtinta 13 Konvencijos straipsnyje, kuria naudojosi teisininkai, teisininkų šeimos nariai ir pasiturintys asmenys, galintys pasisamdyti advokatą.

Ką apie tai galvojate?


Įveskite pirmąjį ir paskutinįjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Aš noriu pasilikti taip arti krašto, kiek tik įmanoma nenukrentant. Likdamas pakraštyje tu matai visus tuos dalykus, kurių nesimato iš vidurio.

Kurtas Vonegutas

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017