2013 03 14
Lietuvietis neprivalo garbinti visų lietuviškųjų dievų, netgi gali aktyviai negarbinti jokio dievo. Tačiau lietuvietis, norėdamas save taip vadinti, privalo pripažinti, kad Lietuvos dievai yra svarbiausieji bent jau jam ir Lietuvai.
Iš principo, lietuviečiu tam tikra prasme gali vadintis ir agnostikas ar net laisvamanis — bet, žinoma, ne ateistas.
Lietuvietis gali turėti savo mėgiamą ir labiausiai vertinamą deivę, dievą ar kelis dievus. Tačiau jis neturi teisės teigti, kad tik jo dievas ar dievai yra „tikras“ ar „tikri“.
Negalima skelbtis turint teisę nuspręsti, kurie iš lietuviškųjų dievų yra viršesni už kitus, ir negalima įžeidinėti kitų lietuviečių garbinamų dievų. Nors tradiciniai pagrindiniai lietuvių tautos globėjai yra Perkūnas ir Laima, visi lietuviški dievai reikalingi Lietuvai.
Teigiantieji, kad vienas dievas yra viršesnis už visus kitus ar kad jam pavaldūs kiti dievai, nėra tikri lietuviečiai.
Lietuvos dievai yra tikrai galingi, ir jiems nereikia savo valdžios įrodymų. Dievams neteiktų pasitenkinimo šuniškas jų globotinių nusižeminimas: klūpojimas, nuolankus garbinimas, daužymas galva į žemę ar pan. Tačiau lietuviškiesiems dievams nepatinka, kai jų negerbia.
Siekdamas dievų paramos, lietuvietis privalo būti ištikimas savo tautai ir šaliai, neišduoti, nesielgti žemai.
Lietuvos dievai nekreipia dėmesio į klaidas ar tai, ką kiti vadina „nuodėmėmis“. Kiekvienas dievas yra asmenybė ir padeda tiems lietuviečiams, kurie jam asmeniškai patinka.
Pavyzdžiui, Laima padeda ne tik gimdyvėms, bet ir kačių mylėtojams — kadangi pati mėgsta kates. Laima ir pati kartais įsikūnija į katę, todėl negali abejinga globojantiesiems jos mylimus gyvūnus.
Lietuvietybė yra viena iš baltų tikėjimo, baltizmo, o taip pat ir euronizmo, tradicinio europietiškojo tikėjimo, atšakų.
Todėl kiekvienas lietuvietis yra kartu ir baltietis, ir euronietis.
Nors lietuviečiai garsėja savo pakantumu, jie neprivalo gerbti ir negerbia dievų – apsišaukėlių, tvirtinančių, kad tik jie patys yra „tikri“, kad jie „vieninteliai“.
Neturi teisės į pagarbą joks dievas, kuris įžeidinėja kitus dievus ar jų garbintojus, kaip kad Jėzus ar Jahvė (Dievas, Alahas).
Neturi teisės į lietuviečių pagarbą savo tikėjimui ar religijai tie žmonės, kurie teigia, kad tik jų dievas yra tikras ar kad jis viršesnis už lietuviškus dievus, net ir tie, kurie begėdiškai bando tapatinti savo kruvinąjį dievą su kuriuo nors iš lietuviškųjų dievų.
Lietuvietybė glaudžiai susijusi su lietuvybe ir Lietuva. Kažkada lietuviečių Lietuvoje buvo dauguma, kaip ir baltiečių prie Baltijos ar euroniečių Europoje.
Tačiau per didelis pakantumas iš lietuviškųjų dievų besityčiojantiems žiaurųjį Sinajaus kalno dievą garbinantiems svetimšaliams vos nepasibaigė visišku lietuviečių — kaip ir visų baltiečių bei euroniečių — sunaikinimu.
Todėl negalima leisti, kad kruvinojo dievo, įsakančiojo savo garbintojams žudyti kitų dievų išpažintojus, pasekėjai vėl krauju užtvindytų Lietuvą, Baltijos šalis ar ir visą Europą.
Kiekvienas lietuvietis turėtų mokytis iš istorijos ir stengtis nebekartoti bent jau lemtingiausiųjų klaidų.
Ką apie tai galvojate?
Trečiadienis. Vėlino, vėlių ir mirusiųjų dievo, savaitės diena. Taip pat Odino, Vodano, Hado ir Merkurijaus diena.
Padaryk melą dideliu, padaryk jį paprastu, kartok jį – ir anksčiau ar vėliau jie juo patikės.
Hitleris
Counter-Propaganda.com – lt
